Nuo maisto prekių parduotuvės iki fabriko ir Cadbury, kurį žinome šiandien. Tai istorija apie tėvą ir du sūnus ir apie tai, kaip jų dosnumas įkvėpė ateinančias kartas. Jie į savo Dairy Milk įpylė "pusantros stiklinės", taip pat į savo darbuotojus ir bendruomenes. Žmonės visada buvo ir bus šios įmonės veiklos pagrindas.
1824 m. Džonas Kadburis (John Cadbury) atidarė maisto prekių parduotuvę Bull gatvėje, Birmingeme. Be kitų maisto prekių, jis pardavinėjo kakavą ir geriamąjį šokoladą, kurį pats gamino naudodamas skiediklį ir plaktuvą. Šis šokoladas tapo labai populiarus. Todėl 1831 m. Džonas nusipirko netoliese esantį sandėlį ir, padedamas savo sūnų Džordžo ir Ričardo, pradėjo gamybą. Netrukus, 1847 m., jie persikėlė į didesnį fabriką Bridžo gatvėje.
Pasijutęs blogai, 1861 m. Džonas pasitraukė iš verslo, o jo veiklą perėmė Ričardas ir Džordžas - Džordžas vadovavo gamybai, o Ričardas - pardavimams. Verslas buvo sunkus, ir Džordžas buvo girdėtas sakant: "Jei verslas kada nors uždirbs tūkstantį svarų sterlingų pelno per metus, išeisiu į pensiją laimingas". Lūžis įvyko, kai broliai investavo į visiškai naują kakavos apdorojimo būdą...
Tuo metu kakava buvo gaminama su daug kakavos sviesto. Sviesto skonis buvo toks baisus, kad į jį buvo dedama krakmolo, siekiant užmaskuoti jo skonį ir tekstūrą. Tada Džordžas išgirdo apie naujovišką kakavos presą, kurį naudojo olandų gamintojas van Houtenas. Presas iš pupelių išspausdavo tiek daug kakavos sviesto, kad nebereikėjo dėti krakmolo. Naudodami kakavos presą Džordžas ir Ričardas pastebėjo, kad gali pagaminti 100% gryną kakavą. Sunku patikėti, bet kiti šokolado gamintojai kakavą papildydavo gyvuliniais riebalais, raudonuoju švinu ir plytų dulkėmis. Broliai susitelkė į visiškai nesugadintos kakavos gamybą ir 1866 m. pradėjo gaminti Cadbury Cocoa Essence, reklamuojamą kaip "Absoliučiai gryna, todėl geriausia".
1878 m. broliai pradėjo ieškoti vietos naujam fabrikui statyti. Ne bet kokios senos vietos - Džordžas turėjo kitų idėjų. "Kodėl pramoninis rajonas turėtų būti skurdus ir slegiantis?". Jie rado ją į pietus nuo Birmingemo - 14,5 akro, su pieva, nameliu ir upeliu Bourn. Pridėję žodį "ville" (prancūziškai "miestas"), jie pavadino vietovę Bournville. Bournville turėjo gerą susisiekimą ir galimybę plėstis. Džordžas norėjo sukurti vietą, kurioje būtų daug žaliųjų erdvių, kur Cadbury darbuotojai galėtų palikti perpildytą, purviną miestą ir mėgautis geresne gyvenimo kokybe. Kartu su Birmingemo architektu George'u H. Gaddu jis pradėjo rengti fabriko planus. 1879 m. sausio mėn. prasidėjo fabriko statybos, kartu su pirmaisiais 16 namų darbuotojams. Tokių pastatų turėjo būti dar daugiau...
Kaip sakė Džordžas Kadburis: "Jei šalyje gera gyventi, kodėl gi ne dirbti? Taigi Bournville tapo vieta, kurioje darbuotojai gali gyventi, dirbti ir pramogauti. Vaikai džiaugėsi nauja žaidimų aikštele, išvykomis į gamtą ir vasaros stovyklomis. Vyrai žaidė futbolą, ledo ritulį ir kriketą. 1902 m. 30 % Cadbury kapitalo išlaidų buvo skirta darbuotojų gerovei. Buvo pastatyti teniso ir skvošo kortai, boulingo aikštelė ir baseinai su šildomomis persirengimo patalpomis. Tokie darbuotojų patogumai, kaip ir atostogos, Viktorijos laikais buvo neregėti. Cadbury tapo viena pirmųjų įmonių, įvedusių šeštadienio laisvą pusdienį. "Žmonės mums sakė, kad tai reiškia pražūtį, - sakė Džordžas. "Nemanau, kad kuris nors vyras galėjo būti laimingesnis".
